Savanorystė Pagalbos moterims linijoje – būdas pažinti ir save

„Pagalbos moterų linija – tai vieta, kur labai daug moterų susirenka dėl vieno tikslo – noro padėti žmonėms“, – sako Milda Norkuvienė ir Rosita Stalgienė, socialinių išmokų specialistės, dirbančios Vėžaičių ir Gargždų seniūnijose, o laisvu laiku savanoriaujančios Pagalbos moterims linijoje.

Moterys pasakoja, kad visada jautė reikia padėti žmonėms, o pagalbos besikreipiančio ištartas „ačiū“ ir jausmas, kad tu kažkam padėjai, yra tas grįžtamasis ryšys, kuris džiugina geriausiai.

Nuo ko prasidėjo Jūsų kelias į savanorystę?

Milda N.: Savanorystė mano gyvenime atsirado dar mokyklos laikais, tad pamaniau, kad būtų įdomu save išbandyti moterų linijoje. Psichologiniai dalykai mane visada labai traukė, o čia puikiai puiki terpė ateitis ir pradėti praktikuotis. Pagalbos moterims linijoje savanoriauju jau penkerius metus.

Rosita S.: Aš esu visiškai „šviežias“ savanoris. Dar šią vasarą gavau savanorystės diplomą ir oficialiai tapau savanorė. Moterų linija man pasirodė labai įdomi sritis, taip pat norėjau pagilinti aktyvaus klausymo įgūdžius.

Papasakokite, kokius mokymus reikia praeiti, kad savanoris galėtų tapti visaverčiu klausytoju/konsultantu Pagalbos moterims linijoje?

Milda N.: Mokymai susideda iš 3 mėnesių intensyvių kursų, jie vyksta 2 kartus per savaitę. Šių mokymų metu įgyja bazę teorinių žinių bei gauna galimybę išbandyti žmogų. Iš tiesų, konsultuojant ir teikiant pagalbą kitam žmogui, labai svarbus savęs pažinimas. Tam yra skiriama tikrai dėmesio, bandant pažinti, priimti savo patirtį, emocijas. Yra sakoma, kad kiek esu pats nuėjęs, tiek galiu nuvesti ir kitą.

Rosita S.: Mokymų metų vyksta praktinė dalis, čia stebime savanorius ir imituojame pokalbius – vienas sugalvoja istoriją, kitas imituoja konsultantą. Taip pat dar yra du, kai patyriminės grupės užsiėmimai, kurių metu vyksta pats tyrinėji savo linksmiausias savaitgalis, kad išsiaiškintum, kokios situacijos gali būti labiausiai emociškai tave organizuoti. Tada susipažįsti, išgyveni, iškalbi ir lengviau tampa priimti kitą žmogų.

Ar tokia savanorystė yra emociškai paveiki? Ar tenka susidurti su asmeniniais sunkumais, einant per kitų žmonių išgyvenimus? Kokie iššūkiai kyla?

Milda N.: Taip, išties tai yra didelis iššūkis, nes būna įvairių situacijų. Bet mes nuo pat pradžių buvo mokinami nesusitapatinti su skambinančiuoju žmogumi ir išlikti šališkais. Žinoma, būna visko – kartais ir per giliai „įkrenti“ į kitą problemą, tada imiesi analizuoti, kodėl taip ir vėl pats prasideda darbas su pačiu savimi.

Ar tenka susidurti su nuolatiniais skambintojais, ar dažniausiai tai – vienkartiniai skambučiai?

Milda N.: Per Lietuvą budi daugybė savanorių, todėl skambindamas asmuo niekada nežino, kas visą pakels ragelį. Visos tos konsultacijos yra konfidencialios – mes nekalbame nei iš kur esame, nei kokie mūsų vardai. Visa skambučio esmė yra skambintojo istorija – čia ir dabar.

Kokių gerųjų patirčių Jums atnešė savanorystė?

Rosita S.: Nesenai turėjau nustebinti, kai skambinusi moteris mane labai įkvėpė. Tokiais momentais tu pagrindai, kiek žmogus gali savyje turėti stiprybės, tada tu pats praplėti savo požiūrį ir žinias į tai, kas vyksta aplink. Man buvo didelė nuostaba, kad žmonės iš ten skambina ir aš manau, kad tai yra labai drąsus žingsnis.

Milda N.: Tas įkvėpimas ir geri jausmai man ateina tada, kai žmogus paskambina su sunkia emocija ir baigiant pokalbį tu jauti, kad jam pasidarė lengviau kvėpuoti, žmogus nurimsta. Tai yra tas varikliukas, vedantis į toliau, tas jausmas, kad tu kažkam padėjai.Tikriausiai pats stipriausias dalykas, kurį man atnešė savanorystė Pagalbos moterims linijoje, tai supratimą apie emocijas – kad tai, ką aš jaučiu, yra mano, yra tikra, ir tai turi teisę būti. Nereikia bėgti nuo to, ką aš jaučiu, o išmokti būti su tuo – jeigu aš noriu verkti, aš verkiu. emocija yra svarbi ir būtina išgyventi.

Koks yra pagrindinis Pagalbos moterų linijos tikslas?

Milda N.: Pagalbos moterims linija teikia emocinę paramą. Tikslas toks ir yra, kad kai žmogus paskambina kupinas įvairių emocijų, tas emocijas, kaip mes sakome – „išventiliuoti“. Taip jau veikia mūsų smegenys – jeigu esame pilni emocijų, tada mums sunku priimti bet kokius racionalius sprendimus ar mintis. Tik tada, kai nurimsta emocijos, žmogus pats gali rasti būdų, kaip jam išeiti iš susidariusios situacijos.Mes padedame žmogui nurimti ir pažiūrėti į toliau iš šalies.

Kokios yra dažniausios skambinančiųjų problemos? Ar mūsų visuomenėje šiandien yra pakankamai informacijos apie tokias problemas, kuriomis prevencijos priemonės?

Milda N.: Daugiausiai skambinančiųjų pasireiškia su psichologinėmis problemomis – nerimas, depresija, savęs žalojimas ar smurtas artimoje aplinkoje. Tikrai pastebime, kad šiuolaikinėje visuomenėje apie tai yra kalbama vis daugiau.

Rosita S.: Šiandien vis dar atrodome su gaja problema tokia kaip jausmų nuvertinimas ir tendencija, kad „tu turi būti stipriai“. Mes visi šiek tiek tiek bijome pripažinti tą bejėgiškumą, nes esame įpratę slėpti emocijas. Tačiau pati esu linkusi į šią problemą žiūrėti optimistiškai ir manau, kad jau einame gera linkme. Vėlgi džiugina tai, kad yra tų skambinančiųjų daug, vadinasi, kad jie jau atpažįsta, kai kažkas darosi jų viduje ir ieško sprendimų būdų. Taip pat šiuo metu jau yra daugiau viešinamos pagalbos priemonės ir galimybės, kurių įvairios nevyriausybinės organizacijos, aktyviai veikia pagalbos linijos.

Papasakokite apie kreipimosi į Pagalbos moterims liniją būdus.

Milda N.: Pagalbos moterims linijoje veikia trys konsultavimo būdai. Yra linija, kur žmonės gali skambinti visą parą ir gauti gyvą konsultaciją. Taip pat kiekvieną dieną nuo 17 iki 22 valandų veikia gyvo susirašinėjimo platforma. Galimas susirašinėjimas ir elektroniniais laiškais. Skambučiai, žinai, yra drąsiausias žingsnis, tačiau žmonės gali rinktis jiems saugesnį pagalbos gavimo būdą – susirašinėjimą.

Kaip paskatintumėte kreiptis pagalbos moteris, su kuria norite kalbėti apie savo problemas?

Milda N.: Šioje vietoje problemos reiktų ieškoti užduodant sau klausimą, kodėl aš buvou ieškoti pagalbos. geras žmogus jau yra kreipęsis pagalbos ir ta pagalba nebuvo efektyvi. Mes dažnai sakome, kad reikia kreiptis į psichologą, bet surasti psichologą, kuris yra man artimas, irgi ne visada yra paprasta. Svarbiausias dalykas tikriausiai yra tas, kad žmogus turi pats norėti arba padėti.

Kaip manote, kodėl žmonės turėtų eiti šiuo savanorystės keliu? Kaip paskatinti norinčius, bet nedrįstančius?

Milda N.: Savanorystę laikau savo hobiu. Tai yra puiki vieta ne tik norintiems konsultuoti, bet ir siekiantiems išreikšti save, norintiems priklausyti bendruomenei. turite svajonę įkurti būrelį ar realizuoti save kitose veiklose, tai būtent bendruomenėje galite tai įgyvendinti.

Rosita S.: Savanorystei tu turi atiduoti daug laiko ir tai įpareigoja nešti atsakomybę. Tačiau jeigu jauti padėti žmonėms bei daug apie save, tai Pagalbos moterų linija yra puiki terpė įprasminti savo laiką ir būtį. Čia susirenka darbuotojų darbuotojų moterys – nuo ​​teisininkų, psichologų iki socialinių, bet visos jos susirenka dėl vieno tikslo – padėti žmogui.

Noriuojančias į Pagalbos moterų linijas gretas kviečiame į savanorių interneto svetainę ir susipažinti su vykdoma veikla, susidomėjusius atvykti į atranką. Daugiau informacijos rasite ČIA.