Vašingtone pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą
Vašingtone viešintis laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer M. Granholm pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo sutarta bendradarbiauti įgyvendinant civilinę branduolinę programą.
Susitarimas, kuris yra pirmasis JAV tarpvyriausybinis susitarimas naujos kartos branduolinės energetikos vystyme, numato, jog JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką, taip pat parengs ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, jog Lietuva iki 2050-ųjų turi visiškai tapti klimatui neutralia ekonomika. Dekarbonizacijos procesai pareikalaus didelio papildomo elektros energijos kiekio – planuojama, jog elektros energijos suvartojimas iki tol išaugs šešiskart: nuo dabartinių 12 TWh iki 74 TWh 2050-aisiais.
Didžiausias elektros vartojimo augimas numatomas kitą dešimtmetį, t. y., 2030–2040 m. Siekiant subalansuoti augantį vartojimą, taip pat didelius vėjo ir saulės generacijos kiekius, bus reikalingi nauji valdomos generacijos pajėgumai, todėl Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta galimybė įvertinti ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių (MBR) statybos galimybes Lietuvoje.
Apsispręsti dėl ketvirtosios kartos MBR statybų Lietuva turėtų 2028-aisiais. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas numato, jog iki tol JAV parengs technologijų vertinimo ataskaitą, apimančią mažų branduolinių reaktorių (MBR) technologijų rinkos analizę, MBR technologijos rizikas ir tokio reaktoriaus įrengimo vertinimą visam gyvavimo ciklui, naujai statomų branduolinių objektų vietos analizę, galimus projektų finansavimo susitarimus ir šaltinius.
Susitarime taip pat numatyta keistis ekspertais siekiant užtikrinti aukščiausių saugos ir saugumo standartų skatinimą, stiprinti visų Lietuvos civilinių branduolinių objektų fizinę ir saugumo apsaugą, konsultuotis dėl geriausios praktikos, susijusios su eksploatavimo nutraukimu, kuro valdymu ir darbo jėgos ugdymu.
Atliktas vertinimas bus naudojamas rengiant ataskaitą dėl branduolinės energetikos plėtros, numatančią jo plėtrą Lietuvos energetikos sistemoje, technologinį pasirinkimą, veiklos modelį, vietinės tiekimo grandinės galimybes dalyvauti projekte, reikalingus reguliavimo aplinkos pakeitimus, visuomenės informavimą bei specialistų parengimą ir kt.
„Norėdami priimti kompetentingą sprendimą dėl naujos kartos branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje, turime būti visapusiškai įsivertinę tokio sprendimo technines ir finansines galimybes, numatyti galimų rizikų valdymo priemones – tam pasitarnaus šis JAV ir Lietuvos susitarimas“, – sako laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, jog šis susitarimas prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir technologinės pažangos vystymo Lietuvoje.
Dvišaliame susitikime JAV energetikos sekretorė J. Granholm pabrėžė nuolatinį JAV branduolinės pramonės interesą teikti Lietuvai švarią, patikimą ir atsparią branduolinę energiją, kuri yra vienas iš svarbiausių komponentų stiprinant regiono energetinį saugumą.
„Saugi, švari ir patikima civilinė branduolinė energetika bus labai svarbi Lietuvos energetikos kelio dalis. JAV ir toliau yra įsipareigojusios bendradarbiauti su Lietuva, kad būtų užtikrintas jos nacionalinis saugumas, regioninis saugumas ir demokratinis suverenitetas“, – sakė ji.
Pasak D. Kreivio, susitarimas leis Lietuvai iš JAV perimti patirtį, įgyvendinant civilinius branduolinės energijos projektus JAV, įskaitant geriausią praktiką, susijusią su saugos reguliavimo infrastruktūra (licencijavimu), technologijomis, statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu, viso branduolinio kuro ciklo valdymu, radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, moksliniais tyrimais ir plėtra.
Susitarime pabrėžiama, jog siekiant energetikos sektoriaus dekarbonizacijos ir elektrifikacijos tikslų, atsakingai naudojama branduolinė energetika didina bendrą energetinį saugumą ir atliepia augančius švarios energijos poreikius, užtikrindama aukštą aplinkos apsaugos lygį.
Šiuo metu nėra veikiančių ketvirtos kartos branduolinių reaktorių, tačiau daugiausiai jų vystoma būtent JAV. Pasak D. Kreivio, Lietuva atidžiai stebi labiausiai į priekį pažengusių projektų eigą ir vertins vystomų technologijų panaudojimo galimybes ateityje.
Tam galėtų pasitarnauti ir patirtis eksploatuojant bei demontuojant Ignalinos atominę elektrinę. Anot ministro, tokių mažų atominių reaktorių galia gali būti nuo 100 iki 500 megavatų, dėl ko jie puikiai tinka balansuoti visą energetikos sistemą ir leistų daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Dar vienas labai svarbus mažų branduolinių reaktorių – saugumas: jei dabar veikiančių atominių elektrinių apsaugos zona yra 10 km, ketvirtos kartos maži branduolinių reaktoriai leistų elektrinės saugos zoną sumažinti iki vos 600 metrų.
Dvišalio susitikimo metu D. Kreivys ir J. Granholm aptarė atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, taip pat pasirengimą sinchronizacijai 2025 m. vasarį.
Vizito Vašingtone metu D. Kreivys taip pat susitiko su įmonių, vystančių naujausias branduolinės energetikos technologijas ir mažuosius branduolinius reaktorius, atstovais ir susipažino su jų projektų pažanga.
Europos Komisija 2023-ųjų balandį paskelbė deklaraciją „ES mažieji moduliniai reaktoriai (MBR) 2030: moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir mokymai“, kuria siekiama remti mokslinius tyrimus, rūpintis MBR sauga. Komisijos vertinimu, MBR yra perspektyvi alternatyva pakeista senas anglies jėgaines bei skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Pastaraisiais metais Lietuva ženkliai sustiprino ryšius energetikos srityje su JAV: pasirašytas susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo pereinant prie klimatui neutralios energetikos, stiprinant energetinį ir kibernetinį saugumą; JAV Energetikos departamentui pavaldi Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) rengia Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją, kuri numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus Lietuvai pereiti prie 100 proc. atsinaujinančiais energijos ištekliais grįstos elektros gamybos, baigtas įgyvendinti bendras projektas su Nacionaline Aidaho laboratorija, atlikusia šalies energetikos įmonių pasirengimą užtikrinti apsaugą nuo kibernetinių grėsmių.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
