Lietuvos miestuose nusidrieks dešimties kilometrų naujų dviračių takų: jiems įrengtai skirta 100 mln. eurų, investicijos jau patvirtintos
Susisiekimo ministerijos skyrė rekordines Europos Sąjungos (ES) investicijų pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros Lietuvoje plėtrai. Aštuoniolikų šalies miestų, pasirengusių darnaus judumo miestuose planus, iki 2027 m. numatyta 100 mln. eurų.
Tai – dešimt kartų daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Pirmieji finansavimą gaus miestai: Kaunui numatyta šiek tiek tiek daugiau nei 4, Kėdainiams – beveik trys 8,4, o Šiauliams – 18,7 mln. eurų.
„Istoriškai didžiausios investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus bei kitus darnaus judumo politikos miestuose rodo mūsų aiškią kryptį ir ambiciją. Šių sprendimų visuomenė pajus greitai, sako savivaldybė norisi palinkėti didžiausios sėkmės įgyvendinant planą, nes jos geriausiai žino, kur efektyviausia tiesa naujus pėsčiųjų ir dviračių takus ar naujus moralinius pasenusius tam, kad priimti sprendimai atneštų didžiausią naudą gyventojams – susisiekimo ministras Marius Skuodis .
Šiaulių skirto finansavimo lėšos bus naudojamos gerinti susisiekimo infrastruktūrai pagrindinės miesto gatvėse: Pramonės, Žemaitės, Vilniaus, Serbentų, Karaliaučiaus ir kt. Ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste iki 2030 m. planuojama įrengti ir rekonstruoti beveik 74 km dviračių infrastruktūros, todėl, pasak savivaldybės mero Artūro Visocko, paskirtas finansavimas 33 kilometrų infrastruktūros įrengimas ir rekonstruoti bus stiprus postūmis siekiant užsibrėžtų tikslų.
„Šiauliuose nuo 2018 m. pastatyta ir rekonstruota beveik 53 km dviračių infrastruktūros ir trūkstamų jungčių. Jau juntamas patogesnis ir saugesnis įvairių miesto zonų patogumas dviračiu.
Iki 2030 m. dviračių infrastruktūros tinklas autobusas dar patogesnis didesniam gyventojų skaičiui. Kartu su dviračių infrastruktūros plėtra mieste įrengiama ir sutvarkoma pėsčiųjų infrastruktūra bei sujungiamas ir atnaujinamas esamas takų tinklas, pagerinamas viešojo transporto stotelių pasiekiamumas, kuris aktualus planas kombinuotas keliones“, – teigia A. Visockas.
Pasak Kėdainių r. savivaldybės mero Valentino Tamulio, infrastruktūros plėtrai paskirti 8,4 mln. eurų autobusų 11 km naujų takų tiesi miesto teritorijoje ir esamiems takams atnaujinti rekonstruojamose gatvėse.
Pagal savivaldybės parengtą darnaus judumo planą numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo Vaivorykštės tilto iki J. Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M. Daukšos, Liaudies, S. Dariaus ir S. Girėno g., kitose aktyviose gatvėse.
„Visos investicijos į krašto infrastruktūrą yra labai svarbios. Tada labai sudaryti kuo daugiau ir geresnių sąlygų, kad važiavimas dviračiais bei vaikščiojimas būtų saugus ir patogus. Netolimoje ateityje Kėdainiuose tikrai padaugės dviračių bei pėsčiųjų takų, o senųjų būklės pagerės.
Į šią infrastruktūrą investuojama kaip daugiau. Planuose – daugybės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, kurio tikslas yra ir pati savivaldybė, dvejopos investicijos ES ir savivaldybės lėšomis į šiuos tikslus sudarytų daugiau kaip 11 mln. eurų“, – sako Kėdainių r. savivaldybės meras V. Tamulis.
Rekordinės 100 mln. Eur siekiančios investicijos bus padalintos visiems šalies regionams, kartu su savivaldybės ES fondų lėšomis pasirengė darnaus judumo planus ir netrukus pradės naudotis 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.
Be Kauno, Šiaulių ir Kėdainių, šiemet sprendimo dėl skiriamų investicijų sulauks dar 15 darnaus judumo miestuose planus parengusių šalies miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą.
Nauja bevariklio transporto infrastruktūra atsiras Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, Jonavoje, Marijampolėje, Tauragėje ir Visagine.
Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. 2 tūkst. km dviračių infrastruktūros yra valstybinė ir prižiūri AB „Via Lietuva“, o likusius 1 tūkst. km – visos šalies savivaldybės. Iki 2035 m. planuojama šios infrastruktūros išplėtiti iki 5 tūkst. km.
Pastaruosius ketverius metus Susisiekimo ministerijos dviračių ir pėsčiųjų takams skyrė dėmesio: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo surinkti duomenys apie esamą ir planuojamą infrastruktūrą, atlikta išsami šios infrastruktūros inventorizacija, pagal gautus rezultatus Lietuvos dviračių infrastruktūros plėtros žemėlapis, prioritetinis dviračių infrastruktūros plėtros planas, nustatyti pagrindiniai dviračių infrastruktūros planavimo principai.
Taip pat buvo parengtas pagrindinis Lietuvos dviračių transporto plėtros politikos nustatantis strateginis dokumentas – Dviračių transporto plėtros gairės.
Prioritetai ir kryptys, kokioms konkrečioms veikloms turėtų būti panaudotos šios ES investicijos, bei siektini rodikliai nustatyti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose 2022–2030 m. Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairėse.
